Artėja diena, kai išryškės pensijų sistemos ateitis

Lietuvos pensijų sistema šiuo metu išgyvena svarbų virsmo laikotarpį. Daugėja kalbų apie galimus pokyčius, kurie gali nulemti valstybės finansinę politiką, gyventojų sprendimus dėl kaupimo ateičiai ir, žinoma, paties senjoro gaunamų pajamų dydį. Pagal naujausius „Sodros“ duomenis, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2023 m. siekia apie 540 eurų, o pensijas gaunančių asmenų skaičius nuolat didėja. Be to, Eurostat prognozuoja, kad iki 2050 m. mūsų šalyje vienas dirbantysis teks beveik vienam pensininkui (dabartinė proporcija yra maždaug du dirbantieji vienam pensininkui). Tokie skaičiai rodo, kad laiku ir protingai pasirinkti sprendimai dėl pensijų kaupimo gali būti lemiami kiekvieno iš mūsų finansinei ateičiai.

Kodėl reikia kalbėti apie didesnius pokyčius?

1. Gyventojų senėjimas
   Ne paslaptis, kad visuomenė sensta – šiandien jau maždaug 20% Lietuvos gyventojų yra vyresni nei 65 metų, o ši dalis ateityje dar augs. Pailgėjusi gyvenimo trukmė reiškia, kad žmonės pensijoje gyvens ilgiau, todėl ir išteklių reikės daugiau.
2. Galimos emigracijos pasekmės
   Nors emigracijos mastai pastaruoju metu kiek sulėtėjo, kitose šalyse dirbantys lietuviai dažnai moka mokesčius užsienyje. Tai reiškia, kad Lietuvos „Sodros“ biudžetas surenka mažiau, tad ateityje gali kilti abejonių, ar dabartiniu tempu bus įmanoma užtikrinti orias pensijas.
3. Neužtikrintas „Sodros“ balansas
   Pensijų sistema priklauso nuo dirbančiųjų įmokų. Jei dirbančių žmonių dalis mažėja, didėja spaudimas valstybės biudžetui. Politikai ir ekonomistai svarsto apie būtinybę atnaujinti pensijų indeksavimo principus, taip pat skatinti alternatyvius kaupimo būdus.

Kas gali keistis artimoje ateityje?

• Pensijų indeksavimo peržiūra
  Gali būti atnaujintos taisyklės, nurodančios, kokiu tempu didės bazinė pensija. Jei valstybė pamatys, kad dabartinis modelis neišlaiko stabilumo, bus siekiama rasti naujus būdus užtikrinti tęstinumą.
• Skatinimas kaupti privačiai
  Jei valstybinė pensija taps nebepakankama, tikėtina, kad bus dar labiau skatinamos antros ar trečios pakopos pensijų programos, privačių pensijų fondų sistemos ar kitos investicinės alternatyvos (gyvybės draudimas, investicijos į NT, fondus ir kt.).
• Visuomenės švietimas
  Pastaraisiais metais pastebimas didesnis dėmesys finansiniam raštingumui. Tikėtina, kad įvairios organizacijos, mokyklos, universitetai ir žiniasklaida vis daugiau kalbės apie tai, kaip tinkamai pasiruošti pensijai.

Asmeninė atsakomybė – svarbiausias veiksnys

Net ir paaiškėjus naujiems pensijų sistemos parametrams, svarbu nepamiršti, kad valstybės pagalba gali neužtikrinti tokio gyvenimo lygio, kokio norite. Kuo anksčiau pradedate kaupti, tuo daugiau galimybių turite išlaikyti norimą gyvenimo kokybę sulaukus senatvės. Tai gali būti:

• Papildomas kaupimas antroje ar trečioje pensijų pakopoje.
• Gyvybės draudimas ar kiti investiciniai finansiniai instrumentai.
• Savarankiškos investicijos į akcijas, fondus, nekilnojamąjį turtą.

Išvada

Lietuvos pensijų sistemos ateitis neabejotinai susijusi su demografiniais pokyčiais ir ekonominiais veiksniais. Kol laukiame konkretesnių valdžios sprendimų, patys galime proaktyviai imtis priemonių, užtikrinančių mūsų asmeninį finansinį stabilumą. Jau šiandien išanalizuokite savo galimybes, pasidomėkite papildomais kaupimo instrumentais, įvertinkite gyvybės draudimo naudą ir pasitarkite su specialistais.

Parengė Mantas Janavičius.