Kai kalba pasisuka apie pensijų kaupimą, nuomonės pasidalija į dvi stovyklas. Vieni sako: „Antra pakopa – prievarta! Kodėl negaliu jos nutraukti ir pats spręsti, ką daryti su savo pinigais?“ Kiti gi mano: „Be papildomo kaupimo senatvėje liksime su centais. Reikia galvoti iš anksto.“

Kur slypi tiesa? Iš tiesų, ji – kažkur per vidurį. Pažvelkime į situaciją iš įvairių kampų.

Antroji pakopa: sukaupiau, bet negaliu pasiimti – pliusas ar minusas?

Antrosios pakopos esmė paprasta: nuo jūsų atlyginimo kas mėnesį atskaičiuojama 3% suma, o valstybė prisideda papildomai. Kaupimas vyksta automatiškai, jūs apie tai beveik negalvojate – pinigai dirba.

Bet ar ne keista, kad savo sukauptų pinigų negalite atsiimti, jei jų prireiktų dabar?

Šiuo metu pasitraukti iš antros pakopos negalima – pinigus atgausite tik sulaukę pensinio amžiaus. Kai kurie politikai siūlo leisti žmonėms laisvai pasitraukti iš sistemos, tačiau kyla klausimas: ar tikrai visi tuos pinigus protingai investuotų ar pasiliktų pensijai?

Pliusas: sukaupti pinigai niekur nedingsta, jie išmokami kaip priedas prie senatvės pensijos.
Minusas: negalite jų atsiimti anksčiau, net jei gyvenime susiklostytų sudėtinga situacija.

Ar tai gerai, ar blogai? Priklauso nuo to, kaip į tai žiūrime. Jei žmogus yra finansiškai disciplinuotas, jis galbūt pats investuotų tuos pinigus efektyviau. Bet realybė tokia, kad daugelis žmonių tiesiog juos išleistų čia ir dabar.

Trečioji pakopa: daugiau laisvės, bet ir daugiau atsakomybės

Trečioji pakopa veikia kitaip. Čia niekas nieko neverčia – nori kaupi, nori ne. Įmokas galite keisti, sustabdyti, nutraukti. Jūsų pinigai – jūsų sprendimas.

Pliusas: lėšos priklauso jums, galite jas atsiimti bet kada.
Minusas: mokesčių lengvatos keičiasi – nuo 2025 m. sausio 1 d. naujai sudaromoms sutartims GPM lengvata nebetaikoma. Tačiau tie, kurie sudarė sutartis iki 2024 m. gruodžio 31 d., galės ja naudotis dar 10 metų, iki 2034 m. Tai reiškia, kad kasmet galės susigrąžinti iki 20% nuo sumokėtų įmokų, bet ne daugiau kaip 300 eurų per metus.

Svarbu: jei III pakopos sutartį sudarėte iki 2025 m. sausio 1 d. ir nuspręsite pakeisti trečiosios pakopos pensijų fondo valdytoją, jūsų GPM lengvata nepraras galiojimo. Keičiant fondą, lėšos pervedamos su visa informacija apie jūsų sutarties sudarymo datą, todėl lengvata tęsiama.

Be to, egzistuoja ir kita mokesčių lengvata tiek senoms tiek naujoms sutartims – po tam tikro sutarties galiojimo laiko gautos išmokos gali būti neapmokestinamos. Tai reiškia, kad sukauptos lėšos, atsiimtos laikantis nustatytų sąlygų ir nuo jų gautas pelnas yra neapmokestinamos GPM pelno mokesčių. Dėl to trečioji pakopa ir produktai, kuriems galioja trečios pakopos mokestinė aplinka, pavyzdžiui, investicinis gyvybės draudimas, išlieka viena patraukliausių kaupimo priemonių mokesčių atžvilgiu.

Mokesčiai – vienintelis garantuotas dalykas investuojant

Renkantis pensijų fondą, svarbu ne tik investavimo strategija, bet ir taikomi mokesčiai. Kodėl?

Investicijos susijusios su rizika – investuojant rinka neabejotinai gali kilti ir leistis, tačiau mokesčiai yra užtikrinti. Juos mokėsite nepriklausomai nuo to, kokie bus investavimo rezultatai.

Dėl šios priežasties būtina atidžiai įvertinti, kokius mokesčius taiko skirtingi pensijų fondų valdytojai ir kurie iš jų yra palankiausi ilguoju laikotarpiu.

Pensijų fondų valdytojai: ką pasirinkti?

Lietuvoje veikia keli pensijų fondų valdytojai, tarp jų:

Luminor, SEB, Šiaulių bankas, SB, Swedbank, Goindex.

Vienas iš svarbiausių dalykų renkantis pensijų fondą – jo investavimo strategija. Kai kurie fondai investuoja agresyviau, siekdami didesnės grąžos, kiti – konservatyviau, mažindami riziką. Bet lygiai taip pat svarbu atkreipti dėmesį į jų taikomus administracinius mokesčius.

Kur slypi tiesa?

Tiesa paprasta – nėra vieno „teisingo“ varianto visiems. Vieniems tinkamesnė antra pakopa (net jei bus galima su laiku išsiimti lėšas iki pensijos), nes ji užtikrina, kad pinigai tikrai liks pensijai. Kitiems – trečia pakopa, nes suteikia daugiau laisvės. Dar kiti pasirinks savarankišką investavimą į ETF’us kaip S&P500, akcijas ar kitus finansinius instrumentus.

Išvada: ką daryti toliau?

Anksčiau investavimas atrodė kaip prabanga – kažkas, ką daro tik tie, kurie turi daug pinigų. Dabar tai tampa būtinybe. Kodėl?

Lietuvoje gimstamumas jau daugiau nei dešimtmetį  mažėja, o dirbančiųjų skaičius per artimiausius dešimtmečius prognozuojama smuks. Tai reiškia, kad pensijų sistema patirs vis didesnį spaudimą. Apie tai daugiau sužinokite straipsnyje – Lietuvos pensijų sistema: iššūkiai ir ateities perspektyvos

Socialinė pensija neužtikrins pakankamų pajamų senatvėje. Logika paprasta, kuo daugiau žmonės kaupia papildomai, tuo didesnes pajamas jie gali turėti išėję į pensiją.

Taigi, nekaupti išvis – tikrai ne sprendimas. Klausimas tik, kaip ir kur tai daryti.

Jei turite klausimų dėl pensijų kaupimo, geriausia pasikonsultuoti su finansų konsultantu. Svarbu pasirinkti tinkamą fondą ir strategiją, kuri atitiktų jūsų asmeninius finansinius tikslus.

Norite sužinoti, kuris variantas jums tinkamiausias? Registruokitės konsultacijai – aptarsime visus pliusus ir rasime geriausią sprendimą.